Ne paslaptis, jog kiekvienas iš mūsų susiduria su stresu. Tačiau kas yra stresas?
Iš anglų kalbos žodis stresas („stress“) verčiamas kaip spaudimas, slėgimas ar įsitempimas. Šiandien šis terminas naudojamas apibūdinti patirtį, kurią sukelia skirtingi jausmai, kurie kyla dėl patiriamo psichinio ir fizinio pobūdžio sunkumų, nusivylimų, praradimų ar didelių reikalavimų.
Šiais laikais itin daug kalbama apie streso žalą, tačiau vis dar nėra pakankamai aišku kas sukelia stresą bei ką daryti, kai jis pradeda trukdyti? Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius įtampos šaltinius, streso poveikį mūsų organizmui bei būdus, kuriais galime sau padėti.
Stresas yra natūrali organizmo reakcija į tam tikrą iššūkį ar dirgiklį. Trumpam momentui kūne kilęs stresas yra naudingas, pavyzdžiui, kai susiduriame su pavojumi ir reikia greitos reakcijos bei kūno mobilizacijos, kad išvengtume pavojaus ar grėsmės gyvybei. Tačiau ilgą laiką besitęsiantis stresas nėra natūralus.
Ilgainiui tęsiantis įtampai, sukeliamas neigiamas poveikis žmogaus organizmui, kuris gali pasireikšti skirtingais simptomais. Kūnas, reaguodamas į patiriamą įtampą, išskiria hormonus, aktyvinančius smegenų veiklą, raumenų įtampą bei širdies ritmo didėjimą. Stresas siejamas su padidėjusia kortizolio, ketacholaminų, augimo hormonų bei prolaktino gamyba bei išskyrimu į kraują.
Reaguojant į sunkias aplinkybes, šių hormonų poveikyje, aktyvinami energijos gavimo procesai organizme bei padedama organizmui prisitaikyti prie pakitusių aplinkos sąlygų.
Stresas ne tik sukelia hormonų pusiausvyros pokyčius, tačiau dėl sutrikusios jų pusiausvyros gali pasireikšti fiziniais, psichiniais bei pasikeitusio elgesio simptomais, ilgainiui sukeliančiais sunkumus kasdieniniame gyvenime ar netgi lėtines ligas.
Dažniausi streso keliami simptomai yra galvos skausmas ar svaigimas, sutrikęs dėmesio koncentravimas, pernelyg didelis nerimas. Vienas iš dažniausių streso simptomų - raumenų įtampa bei įtampos vietų kūne atsiradimas. Ilgą laiką išliekant įtemptoje būsenoje, gali kilti įvairių fizinių ligų, tokių kaip padidintas kraujo spaudimas ar kitos širdies ligos, depresija ar nerimo sutrikimas, diabetas, odos problemos bei reprodukcinės sistemos sutrikimai.
Nors streso žala yra visiems gerai žinoma ir apsilankę pas specialistus galime išgirsti, jog reikėtų vengti streso ar patirti mažiau įtapmos, visgi informacijos apie streso šaltinius ir ką daryti, kad išliktume ramus, vis dar per mažai.
Pirmiausia, svarbu suprasti, kas sukelia stresą ir užtikrinti ilgalaikę įtampą provokuojančių veiksnių sumažinimą. Stresą gali kelti netinkama darbo aplinka ar pobūdis, darbo netekimas ar jo nesuradimas, problemos artimuose santykiuose, taip pat netektis ar gedėjimas.
Šios priežastys, nežinant kaip sau padėti, gali tapti pagrindiniais rizikos veiksniais ilgalaikio streso atsiradimui ir jo pasekmėms. Žinodami ir atpažindami savo gyvenime streso šaltinius, galima rinktis juos pakeisti arba jų išvengti. Nors priimdami vienus ar kitus sprendimus, turime galimybę apsvarstyti ir rinktis sau palankius pasirinkimus, tačiau kai kurių gyvenimo įvykių suplanuoti ir išvengti negalime.
Todėl neturint galimybės pakeisti aplinkybių, svarbu gebėti tinkamai tvarkytis su iškylančiomis problemomis bei patiriamu stresu ir žinoti kaip galime sau padėti.
Svarbu kasdieninė kūno priežiūra, sveika ir subalansuota mityba, miego režimas bei fizinio aktyvumo palaikymas. Palaikydami sveiką gyvenimo būdą užtikriname pakankamas organizmo atsistatymo galimybes bei sveiką kūną. Tai padeda kūnui greičiau atsistatyti po patirto streso, palaikyti bei atkurti hormonų pusiausvyrą ir išvengti lėtinių ligų.
Atpalaiduojančios veiklos, tokios kaip meditacija, joga, kvėpavimo bei raumenų atpalaidavimo pratimai yra vieni greičiausiai kūną atpalaiduoti padedančių būdų. Sąmoningai atpalaiduodami kūną galime išvengti ilgalaikės raumenų įtampos, įtampos taškų susidarymo bei raumenų pusiausvyros sutrikimo.
Atpalaiduodami kūną, taip pat mažiname ir patiriamo streso poveikį bei vidinę įtampą.
Dėmesingumu grįstos praktikos bei autogeninės treniruotės, masažo terapija, atsipalaidavimo programos bei psichoterapija padeda atstatyti nervinės sistemos balansą ir padėti palaikyti vidinę pusiausvyrą įtemptu metu. Tai yra naudingi, konstruktyvūs įrankiai, galintys padėti darniai išgyventi įtemptą laikotarpį ir patirti mažesnę streso įtaką.
Vienas iš paprastų būdų, padedančių efektyviai atpalaiduoti kūną yra autogeninės treniruotės. Vienas iš tokių pratimų pavyzdžių: paprastai: atsigulus ar atsisėdus, užmerkite akis. Kelias akimirkas suskoncentruokite į savo kvėpavimą ten, kur jums patogu jį stebėti.
Po kelių minučių pradėkite lėtai skenuoti savo kūną, nuo pėdų iki galvos, pastebint įsitempusius raumenis ir pasistengiant sąmoningai juos atpalaiduoti. Šį pratimą galite atlikti 5-15 min. Tai ganėtinai paprastas, tačiau itin efektyvus kūno skenavimo pratimas, padedantis sumažinti raumenų įsitempimą ir pasiekti atsipalaidavimo bei lenguvmo jausmą.
Žinodami patiriamos įtampos priežastis, mes galime pasistengti jas koreguoti ar jų išvengti. Visgi, gyvenimas yra nuolatos kintantis ir neretai aplinkybės nuo mūsų nepriklauso, todėl tokiems atvejams svarbu turėti tinkamus įrankius ir padėti sau, sumažinant patiriamo streso kiekį, padedant palaikyti organizmo pusiausvyrą, kūno atsipalaidavimą ir vidinę ramybę įtemptu metu.
Šaltiniai:
https://medlineplus.gov/ency/article/003211.htm
https://my.clevelandclinic.org/health/articles/11874-stress
https://www.nhs.uk/mental-health/feelings-symptoms-behaviours/feelings-and-symptoms/stress/
https://www.helpguide.org/articles/stress/stress-symptoms-signs-and-causes.htm
https://journals.lww.com/indjem/Fulltext/2011/15010/Stress_and_hormones.4.aspx
